Pasitaikė gera knygutė ir žavūs Kakuzo Okakura žodžiai:

...tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog žmonija gėlėmis pradėjo žavėtis tuo pat metu, kai atsirado meilės poezija. Kas jei ne žiedas, saldus savo nesąmoningumu, kvapus savo tyla, geriausia atvaizduoja nekaltos sielos skleidimasį? Dovanodamas savo išrinktąjai pirmąją gėlių girliandą, pirmykštis vyras nustojo būti gyvuliu. Jis tapo žmogumi ir pakilo aukščiau pamatinių gamtos poreikių.  Suvokęs subtilų visiškai beverčio daikto vertę, įžengė į meno karalystę.

Gėlės mus nuolat lydi tiek džiaugsmo, tiek liūdesio akimirkomis. Jos šalia, kai valgome, dainuojame, šokame ir linksminames. Tuokiames, krikštijame savo vaikus apsupti gėlių. Nedrįstame be jų netgi numirti.

Baisu netgi pagalvoti, koks pasaulis būtų be gėlių žiedų.

Gėlių puokštė yra nuostabi priemonė išreikšti savo jausmus, švelnumą bei rūpestį. Gėlytė suteikia daug teigiamų nepakartojamų emocijų. Jau nuo seno pasakyta, gėlės turi savo kalbą. Nors jos ir tyli, tačiau pasako daug.

Jau bemaž nuo XVII amž. garsieji olandų dailininkai pradėjo tapyti įvairiausius natiurmortus, tame tarpe ir gėlių puokštes, galiausiai tai tapo atskiru žanru.

Neįmanoma būtų pateikti tokių kūrinių autorius ar konkrečius darbus. Jų begalės. Galų gale tai skonio ir nuotaikos dalykas.

Vienas dalyķas yra tikras – darganotais žiemos vakarais naujai iškabintas paveikslas sušildys sielą ir suteiks peno mintims.

Apsilankykite mūsų galerijoje .